2 Samuel 20
1 Ir ten atsitiktinai buvo Belialo žmogus, kurio vardas buvo Šeba, Bichrio sūnus, benjaminas; ir jis papūtė ragą ir tarė: „Mes neturime dalies Dovyde ir neturime paveldo Jesės sūnuje; kiekvienas į savo palapines, o Izraeli“.
2 Taigi visi Izraelio žmonės, paliovę sekti paskui Dovydą, ėjo aukštyn, sekdami Bichrio sūnų Šebą; bet Judos žmonės prilipo prie savo karaliaus nuo Jordano iki Jeruzalės.
3 Ir Dovydas atėjo į savo namus Jeruzalėje; ir karalius, paėmęs dešimt moterų savo sugulovių, kurias jis buvo palikęs namų saugoti, patalpino jas į sargybos namus ir maitino jas, tačiau neįėjo pas jas. Taip jos buvo uždarytos iki savo mirties dienos, gyvendamos našlystėje.
4 Tada karalius tarė Amasai: „Surink man per tris dienas Judos žmones ir pats čia būk“.
5 Taigi Amasa ėjo Judos žmonių surinkti; bet jis užtruko ilgiau negu nustatytas laikas, kurį jis jam buvo paskyręs.
6 Ir Dovydas tarė Abišajui: „Dabar Bichrio sūnus Šeba padarys mums daugiau žalos negu Abšalomas; imk savo viešpaties tarnus ir vykis jį, kad jis nepasiektų aptvertų miestų ir nepabėgtų nuo mūsų.
7 Ir paskui jį išėjo Joabo vyrai, keretai, peletai ir visi galingi vyrai; ir jie išėjo iš Jeruzalės, kad vytųsi Bichrio sūnų Šebą.
8 Kai jie buvo prie didžiojo akmens, esančio Gibeone, Amasa ėjo priešais juos. Ir Joabo drabužis, kurį jis turėjo apsivilkęs, buvo ant jo apjuostas, o ant jo juosta su kalaviju, pritvirtintu prie juosmens savo makštyje; ir jam einant pirmyn, jis iškrito.
9 Ir Joabas tarė Amasai: „Ar tu sveikas, mano broli?“ Ir Joabas nutvėrė dešine ranka Amasą už barzdos, kad jį pabučiuotų.
10 Bet Amasa nepasisaugojo kalavijo, buvusio Joabo rankoje; taigi jis juo smeigė jam į penktąjį šonkaulį ir išleido jo vidurius ant žemės, ir nebedūrė jam antrą kartą; ir jis mirė. Taigi Joabas ir jo brolis Abišajas vijosi Bichrio sūnų Šebą.
11 Ir vienas iš Joabo vyrų stovėjo prie jo ir tarė: „Kas palankus Joabui ir kas už Dovydą, tegul seka Joabą“.
12 O Amasa skendėjo kraujyje vieškelio viduryje. Ir kai tas vyras pamatė, kad visa tauta sustojo, jis patraukė Amasą nuo vieškelio į lauką ir užmetė ant jo drabužį, matydamas, kad kiekvienas praeinantis pro jį sustojo.
13 Kai jis buvo pašalintas nuo vieškelio, visa liaudis ėjo toliau paskui Joabą, vytis Bichrio sūnaus Šebos.
14 Ir jis ėjo per visas Izraelio gentis iki Abelio ir iki Bet-Maakos, ir per visus beritus; ir jie susirinko ir taip pat ėjo paskui jį.
15 Ir jie atėję apgulė jį Bet-Maakos Abelyje, ir supylė pylimą prieš miestą, ir tas stovėjo apkasuose; ir visa su Joabu esanti liaudis daužė sieną, kad ją nugriautų.
16 Tada išmintinga moteris sušuko iš miesto: „Klausykite, klausykite; meldžiu jus, sakykite Joabui: ‘Prisiartink čia, kad kalbėčiau su tavimi’“.
17 Ir jam prisiartinus prie jos, ta moteris tarė: „Ar tu Joabas?“ Ir jis atsakė: „Aš“. Tada ji jam tarė: „Paklausyk savo tarnaitės žodžių“. Ir jis atsakė: „Aš klausau“.
18 Tada ji kalbėjo, sakydama: „Senovėje buvo įpratę kalbėti, sakydami: ‘Jie tikrai pasiklaus patarimo Abelyje; ir taip jie užbaigdavo reikalą ’.
19 Aš esu viena iš taikingų ir ištikimų Izraelyje; tu sieki sunaikinti miestą ir motiną Izraelyje; kodėl nori praryti VIEŠPATIES paveldą?“
20 O Joabas atsakydamas tarė: „Tai tebūna toli, tai tebūna toli nuo manęs, kad praryčiau ar sunaikinčiau.
21 Čia ne toks reikalas; bet vyras iš Efraimo kalno, vardu Šeba, Bichrio sūnus, pakėlė ranką prieš karalių – prieš Dovydą; tik jį atiduokite, ir aš pasitrauksiu nuo miesto“. Ir moteris tarė Joabui: „Štai jo galva bus tau numesta per sieną“.
22 Tada ta moteris nuėjo pas visą tautą savo išmintimi. Ir jie nukirto Bichrio sūnaus Šebos galvą ir ją numetė Joabui. Ir jis papūtė trimitą, ir jie pasitraukė nuo miesto, kiekvienas į savo palapinę. Ir Joabas sugrįžo į Jeruzalę pas karalių.
23 Na, o Joabas vadovavo visai Izraelio kariuomenei; o Jehojados sūnus Benajas vadovavo keretams bei peletams;
24 Adoramas vadovavo duoklei; Ahiludo sūnus Jehozapatas buvo metraštininkas;
25 Ševa buvo raštininkas; Cadokas ir Abjataras buvo kunigai;
26 taip pat jayritas Ira buvo vyriausias valdovas pas Dovydą.